Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirčių priežastis Lietuvoje

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms priklauso širdies ligos, galvos smegenų ir periferinių kraujagyslių ligos bei arterinė hipertenzija. Išeminė širdies liga (IŠL) ir galvos smegenų insultas (GSI) yra svarbiausios mirties ir invalidumo priežastys, ypač sulaukus vyresnio amžiaus. Pagal PSO duomenis, kasmet pasaulyje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta apie 17 mln. žmonių. Net 7,3 mln. mirčių nuo miokardo infarkto ir 5,1 mln. mirčių nuo GSI pasaulyje buvo užfiksuota 1998 metais. Trečdalį visų mirčių 1999 metais sudarė širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL).

Apžvelgiant Europos statistinius duomenis, ŠKL sudarė 49 proc. visų mirčių, t.y. 55 proc. moterų ir 43 proc. vyrų. Statistikos departamento duomenimis, 2001 metais Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūroje didžiausią dalį sudarė būtent širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – 54,1 proc.,

2-oje vietoje buvo piktybiniai navikai –19,3 proc.,

3- ioje -mirtys dėl išorinių priežasčių (traumų, apsinuodijimų ir kt.) – 13,6 proc. Pažymėtina, kad širdies ir kraujagyslių sistemos ligos buvo pagrindinė tiek vyrų, tiek moterų mirties priežastis.

Didžiausia dalis mirčių nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų tenka išeminei širdies ligai (1.1 pav.) ir galvos smegenų insultui. 2001 m. penkis šeštadalius- 86,5 proc. visų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų lėmė išeminė širdies liga ir smegenų infarktas .

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos užima 1-ąją vietą ir hospitalinio sergamumo struktūroje. 2001 metais Lietuvos ligoninėse dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų buvo gydyti 144957 asmenys, tai sudarytų 18 proc., arba beveik penktadalį visų gydytų ir išrašytų iš stacionaro asmenų .

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligas kaip ne tik medicinos, tačiau ir kaip socialinę problemą apibūdina medicininės socialinės ekspertizės komisijos pateikiami duomenys apie tai, kokiam skaičiui asmenų ir dėl kokių priežasčių buvo suteikta invalidumo grupė 2001 metais .

Pirmą kartą gyvenime invalidais dėl kraujotakos sistemos 2001 m. pripažinti 7672 asmenys. Pirminio invalidumo priežasčių tarpe 1-je vietoje ŠKL 27,4 proc.,

2-oje jungiamojo bei skeleto ir raumenų ligos 16,2 proc.,

3-ioje vietoje 14,9 proc. užima navikai. Daugiau kaip pusei asmenų, pripažintų invalidais dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, buvo suteikta II invalidumo grupė, o daugiau kaip ketvirtadaliui – I–oji, t.y. ligoniai, kuriems reikia kitų asmenų globos. Tarp širdies ir kraujagyslių sistemos ligų daugiausia invalidais tampama:

po galvos smegenų insulto: dėl jo invalidais tapo 35,7 proc.,

dėl IŠL- 30,4 proc.,

dėl AH – 18,6 proc.,

kitos kraujotakos sistemos ligos – 15,3 proc. visų asmenų, tapusių invalidais dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų .

Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, kaip ir bendrasis mirtingumas, didėjęs 1983-1994 metais, nuo 1995-1996 metų mažėja. Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodiklis sudarė 628,2 mirties atvejų 100 000-čių gyventojų per metus. Palyginti su 1995 metais, šis rodiklis sumažėjo beveik trečdaliu. Mirtingumo rodikliai nuo širdies ir kraujagyslių ligų didesni tarp kaimo gyventojų nei tarp miesto. Tai atspindi tam tikrus socialinius ir ekonominius miesto ir kaimo gyventojų skirtumus.

Estijos ir Latvijos gyventojų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rodikliai yra didesni nei Lietuvoje.

Beveik du kartus Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklis viršija Europos Sąjungos šalių ir Šiaurės šalių vidurkį .