Dantys – tai burnos ertmės organai; kuriais kramtomas maistas. Dantis susideda iš 3 dalių : danties vainiko (matoma danties dalis), 1-3 ar 4 šaknų (jos yra žandikaulio duobelėse) ir kaklelio (siaura juostelė tarp vainiko ir šaknies). Danties viduje yra danties ertmė (pulpa).

Svarbiausias danties vainiko audinys – dentinas; jis sudaro beveik visą danties masę. Danties vainiką dengia kiečiausias organizmo audinys – emalis. Ant danties virš emalio paprastai susidaro plona plėvelė, sauganti dantį nuo žalingo rūščių poveikio (nuvalyta ji vėl susidaro maždaug per pusę valandos). Šią plėvelę dengia baltųjų apnašų sluoksnis, susidaręs iš mikrobų, seilių, žuvusių leukocitų, epitelio ląstelių, maisto liekanų. Valant dantis kartą per dieną šis sluoksnis lengvai nusivalo. Laiku jo nepašalinus, sluoksnis persisunkia druskomis, kalkėja ir iš jo formuojasi dantų akmenys.

Danties viduje yra pulpa. Ji užpildo danties ertmę ir danties šaknų kanalus, kurie šaknies viršūnėje atsiveria angomis, per kurias į danties pulpą ateina kraujagyslės ir nervai. Pro pulpą į kitus danties audinius patenka maisto medžiagų, šalinami medžiagų apykaitos produktai. Viršutinį pulpos sluoksnį sudaro kriaušės formos ląstelės – odontoblastai. Jų ataugos įsiterpusios į dentino kanalėlius. Odontoblastai gamina dentiną, kuris skatina danties augimą.

Tarp danties šaknies ir alveolių krašto yra periodontas. Pagrindinę periodonto masę sudaro kolageninės skaidulos, kurios nulemia danties fiziologinį paslankumą, saugo jį nuo žalingo dirginimo, perkrovų, traumų. Periodontas pagal sandarą ir storį prisitaiko prie fiziologinių ir patologinių burnos ertmės permainų (pvz., pieninių ir nuolatinių dantų iškritimo). Be jolageninių skaidulų periodontą sudaro purus audinys su kraujagyslėmis, limfagyslėmis, nervais ir įvairiomis ląstelėmis. Jame gausu fermentų, priešuždegiminių medžiagų.

Žandikaulių alveolines ataugas ir danties vainiko kaklinę dalį dengia dantenos. Dantenų gleivinė jungiamojo audinio saitais labai standžiai prisitvirtinusi prie giliau esančių audinių. Tarp dantenų epitelinio paviršiaus, esančio prie danties vainikėlio, ir danties paviršiaus, yra negilus 0,25-0,5 mm gylio plyšys – fiziologinė dantenų vagelė arba kišenė. Tarp dantų išsidėstę dantenų spieneliai. Jeigu dantys liečiasi, speneliai visiškai užpildo tarpdantinį tarpą tarp žandikaulio alveolinio kaulokraštų ir dantų kontaktinių taškų. Sveikos dantenos esti blyškesnės už burnos gleivinę, nes dantenas dengiantis epitelis ragėja. Dantenos išskiriašiek tiek skysčio, kuriame yra leukocitų, limfocitų, monocitų, kraujo plazmos baltymų. Skystis valo dantenas, saugo, kad į jų vagelę patekę mikrobai nesidaugintų.