Liežuvis, dantys, lūpa

Lūpos (labia). Riboja burnos ertmę iš priekio. Jos lyg raukas, nuo kurio prasideda virškinamasis kanalas. Lūpų srityje oda pereina i burnos gleivinę. Skiriamos 3 lūpos dalys:

  • Odinė.  Ją dengia oda, apaugusi plaukais. Yra riebalų ir prakaito liaukų. Epitelis- daugiasluoksnis plokščiasis ragėjantis. Poepitelinis jungiamasis audinys formuoja aukštus spenelius, įsiterpiančius į epitelį.
  • Tarpinė. Epidermis plonas, galima išskirti ir grūdėtą bei ploną  ragėjantį sluoksnius. Nėra plaukų. Nyksta prakaito liaukos. Riebalinės liaukos išlieka ( jų daugiau viršutinėje lūpoje, ypač lūpų kampuose). Purusis poepitelinis jungiamasis audinys formuoja labai aukštus spenelius (turi daug kapiliarų, suteikiančių lūpoms rausvą spalva), giliai įsiterpiančius i epitelį. Speneliai turi daug nervinių galūnėlių, tad tarpinė dalis labai jautri.
  • Gleivinė. Epitelis- daugiasluoksnis plokščiasis neragėjantis. Poepiteliniai jungiamojo audinio speneliai trumpi ir šakoti. Nėra raumeninio sluoksnio, tad gleivinė nepastebimai pereina į pogleivį, kuris turi liaukų sekrecinių dalių. Čia yra arterijos ir veniniai rezginiai, pereinantys i tarpinę dalį.

Liežuvis (lingua). Ruožuotų raumenų ir liaukų organas, aptrauktas epiteliu. Anatomiškai skiriamos priekinė ir užpakalinė dalys, kurias jungia V raidės formos vagelė. Apatinės pusės gleivinė lygi, viršutinis paviršius turi spenelių: siūliniai (papillae filiformes), grybiniai (papillae fungiformes), pyliminiai (papillae valltae), lapiniai (papillae foliatae).  Speneliai iš jungiamojo audinio ašies, aptrauktos epiteliu.

Gleivinė suaugusi su raumenimis ir, jam keičiant formą, nesiraukšlėja. Poepiteliniame jungiamajame audinyje daug elastinių skaidulų. Tarp raumenų esti liaukų: šaknies srity yra gleivinės, viršūnėje – tik serozinės liaukutės.

Speneliai:

  • Siūliniai. Priekinėje liežuvio nugarinio paviršiaus dalyje išsidėstę lygiagrečiomis eilėmis. Kūgio formos. Dengia daugiasluoksnis plokščiasis epitelis. Be pirminio spenelio galima išskirti ir antrinių. Spenelio pamatas- poepitelinis jungiamasis audinys, kuris įeina į antrinių spenelių sudėtį. Skonio svogūnėlių nėra, funkcija- neleidžia nuslysti kramtomam maistui.
  • Grybiniai. Daugiau būna liežuvio viršūnėje, rečiau išsidėstę tarp siūlinių spenelių. Grybo formos: trumpas stiebas ir didelė kepurė. Dengia daugiasluoksnis plokščiasis neragėjantis epitelis. Kraujagyslės išraizgo pirminio spenelio audinio ašį ir taip ji skyla į kelis antrinius spenelius. Skonio svogūnėliai yra spenelių viršutinėje ir šoninėse dalyse.
  • Pyliminiai. Patys didžiausi, būna tik 6-14, išsidėstę V forma. Sudarytas iš centrinės cilindrinės dalies, kurią juosia vagelė. Centrinę dalį dengia daugiasluoksnis plokščiasis neragėjantis epitelis. Jungiamasis audinys išraizgytas kraujagyslių, antriniai speneliai neryškūs. Yra neruožuotų raumenų, kurie sukelia spenelio tiesimąsi. Skonio svogūnėliai spenelio šonuose (daug).
  • Lapiniai. Rudimentiniai, lapo formos, išsidėstę liežuvio kraštų užpakalinėje dalyje. Skonio svogūnėlių labai mažai.

Liežuvio šaknies gleivinėje spenelių nėra, čia- limfiniai mazgeliai, kai kurių skersmuo iki 0,5cm. Yra įdubimų į kuriuos atsiveria liežuvio liaukų latakai. Limfoidinio audinio sankaupos šaknyje formuoja liežuvio migdolą.

Tarp ruožuotų raumeninių skaidulų yra jaungiamojo audinio su riebalinio audinio skiltelėmis, jose yra liežuvio seilių liaukų galai.

Liežuvio seilių liaukos: baltyminės (prie pyliminių spenelių), gleivinės (šaknyje ir šonuose), mišriosios (priekinėje dalyje).

Dantys (dentes). Įsiterpę į žandikaulių dantinių ataugų duobutes. Dantį sudaro vainikas, kaklelis ir šaknis(-ys). Danties viduj – pulpa, ją gaubia dentinas (į kaulą panaši medžiaga). Vainiko  srityje dentiną gaubia emalis(labai kieta medžiaga). Šaknies dentiną gaubia cementas. Kaklelio srities dentinas dažniausiai siekia cementą. Dantį žandikaulio danties alveolėje sutvirtina apydančio raištis.

Emalis, enamelum. Kiečiausias organizmo audinys, 96℅ mineralinių, 2℅ organinių medžiagų, 2℅ vandens. Tarp neorganinių medžiagų vyrauja kalcio fosfatas 90 ℅, taip pat yra kalcio karbonato, kalcio fluorido, magnio fosfato, kitų druskų, emalis neturi ląstelių, kraujagyslių, nervų, jį sudaro emalio prizmės, išsidėsčiusios žvaigždiškai. Kiekviena prizmė nusidriekia banguodama per visą emalio storį

Dentinas, dentinum. Sudaro didžiąją dalį danties. Tai tampri, kieta, baltai gelsvos spalvos medžiaga. Apie 70 ℅ iš neorganinių junginių. Neturi ląstelių, kraujagyslių.  Sudaro žvaigždiškai išsidėstę vamzdeliai, tarp kurių yra pagrindinė medžiaga. Vamzdeliai yra svarbūs danties patologijai: ėduonis slenka vamzdeliais ir lemia tam tikrų dentinoblastų mirtį.

Dentinas gaminamas ir dančiui prasikalus, toks vadinamas antriniu dentinu (jį gamina mažiau dentinoblastų). Be antrinio, skiriama: netaisyklingas, skaidrusis.

Nervinės skaidulos negiliai įeina i dentiną, tad dentinoblastai nėra juntamosios ląstelės, gebančios perduoti dirginimą sinapsėmis. Manoma, kad dentino jautrumas priklauso nuo pakitusio osmosinio spaudimo ar kapiliarinių jėgų.

Cementas, cementum . Dengia dentiną plonu sluoksniu šaknies srityje, šaknies viršūnėje ir kur ji šakojasi storesnis sluoksnis. Kai cementas nesiekia emalio ir dentinas susisiekia su burnos ertme, gali prasidėti danties ėduonis.

Skiriama: pirminis (neląstelinis) arba skaidulinis dentinas; antrinis (ląstelinis) dentinas arba osteocementas.

Pulpa, pulpa. Puriojo jungiamojo audinio ir kraujagyslių masė, pripildyta visą danties ertmę. Turi daug nervinių skaidulų. Ilgainiui pulpos ertmė mažėja dėl susidarančio antrinio dentino. Skiriama: centrinė ir kraštinė pulpos dalys.

Centrinėje daugiau ląstelių ir mažiau skaidulų nei kitų vietų puriajame audinyje. Daug fibroblastų, fibrocitų, makrofagocitų, plazmocitų, leukocitų,..kolageninės skaidulos sudaro ploną tinklelį. I pulpą kraujagyslės patenka pro šaknies viršūnės angą, pulpoje šakojasi. Pulpoje yra limfagyslių. Pulpa jautri dirgikliams.

Apydantis, periodontum. Priklauso cementas, apydančio ertmė (pripildyta kolageninių skaidulų ir ląstelių – osteoblastų, cementoblastų), alveolės kaulas ir dantenos. Kaklelio srity apydančio raiščio skaidulos pereina į dantenas ir jas stipriai pritvirtina prie danties. Turi kraujagyslių.

Dantų formavimasis. Stadijos: pumpurėlio, kepurės, varpo ir vainiko.