Cholera

Sunki infekcinė liga, pažeidžianti nervų sistemą. Užkra­tas dažniausiai yra ligonio išmatose, vėmaluose, drabu­žiuose, iš ten patenka j žemę, vandenį, produktus ir kt.

Epidemijos metu šia liga galima užsikrėsti valgant ne­plautus vaisius bei daržoves, geriant nevirintą vandenį, pieną, girą ir kt. Be to, ligos priežastys gali būti prastai nuplauta ir nepakankamai iškepta mėsa ar žuvis, nešva­rūs drabužiai, netvarkingos patalpos, musės, uodai, bla­kės ir kiti parazitai, platinantys įvairius užkratus.

Prasidėjus epidemijai reikia pasiskiepyti, paskui įdėmiai stebėti savo skrandžio būklę, nes turint nesveiką skran­dį arba ėmus viduriuoti, kad ir nesmarkiai, labai lengva susirgti cholera. Tuo metu naudinga gerti arbatą su rau­donu vynu arba prieš pietus išgerti taurelę degtinės.

Pasirodžius įtartiniems požymiams, tuojau reikia kreip­tis į gydytoją. Laukiant gydytojo patiems imtis tokių prie­monių: duoti ligoniui vieną kartą išgerti pusantro valgo­mojo šaukšto ricinos, paskui pasodinti ligonį maždaug 20 minučių į karštą vonią, o jeigu nepalengvės, gali pa­sėdėti vonioje ir ilgiau. Po to paguldyti į lovą ir šiltai ap­kloti. Ant pilvo uždėti šiltą degtinės kompresą. Galima duoti keletą kartų išgerti po pusę stiklinės silpno (raus­vos spalvos) kalio permanganato tirpalo. Jeigu namuo­se yra kamparo spirito, galima duoti po 8 lašus su cuk­rumi kas 10 minučių, ypač jeigu ligoniui darosi šalta. 5-6 kartus išgėrus vaistų, ligoniui pastiprinti galima duoti puoduką karštos stiprios kavos; išgerti reikia ne iš kar- to, bet po truputį. Jeigu kavos nėra, duoti arbatos, taip pat stiprios ir karštos, su romu ir konjaku. Apskritai rei­kia duoti kuo daugiau gerti.

3-4 kartus per parą daryti ligoniui gilias klizmas; į stik­linę vandens įlašinti 30 lašų valytos druskos rūgšties. Jeigu druskos rūgšties nėra, dėti tanino: vienas arbati­nis šaukštelis tanino keturioms stiklinėms vandens (2 proc. tirpalas). Klizmas daryti šiltas, apie 40 laipsnių.

Jėgoms pastiprinti gerai duoti raudono vyno, nes ja­me yra tanino, stabdančio choleros vibrionų dauginimą­si. Jeigu ligonis smarkiai vemia, padeda jodo tinktūra -4-5 lašeliai su vandeniu – arba ledo nurijimas. (Kiek la­šų imama jodo, tiek reikia imti valgomųjų šaukštų van­dens.)

Kai ligonis ima taisytis, iš pradžių geriau nieko jam ne­duoti valgyti, o paskui tik pieną, manų košę, kisielių, pertrintas sriubas; įprastą maistą pradėti valgyti ne anksčiau kaip po dešimties dienų.

Liaudies medicinos priemonės:

1. Yra augalas “laukinė cikorija”, arba trūkažolė. Vasaros viduryje, kai ta cikorija žydi, rei­kia ją nupjauti iki pat šaknų su lapais ir melsvais žiede­liais, sudžiovinti pavėsyje ir laikyti sausoje vietoje. Tai puiki priemonė ne tik nuo choleros, bet ir apskritai nuo visų skrandžio ligų: viduriavimo, pilvo raižymo, spazmų ir kt. Reikia užplikyti ir gerti kaip arbatą. Stiklinei verdan­čio vandens imti arbatinį šaukštelį sausos žolės (stiebą, lapus ir žiedus smulkiai supjaustyti). Arbata karti. Susir­gus reikia iš karto išgerti ne mažiau kaip tris stiklines karšto nuoviro. Po to ligonis greit užmiega ir atsibunda pagerėjusia savijauta. Kartais liga taip ir praeina.

2.  Vietoj arbatos ligoniui duodama pieno, užvirinto su krapų sėklomis, arba karšto krapų nuoviro. Be to, nau­dingas mėtų užpilas arba ramunėlių ir pelynų užpilas (vienodomis dalimis). Užpilą reikia gerti karštą.

3.  Kas dešimt minučių duodama gerti po gurkšnelį beržo anglies tirpalo: virintame vandenyje (10 stiklinių) ištirpinti valgomąjį šaukštą anglies miltelių, gerai suplak­ti ir duoti gerti. Galima pridėti konjako, spirito arba deg­tinės.

4. Duodama gerti salyklo – jis slopina choleros vibrionų gyvybingumą. 50 g (10 arbatinių šaukštelių) sauso salyklo 1 litre (5 stiklinėse) vandens, du kartus gerai iš­košti, pasaldinti sirupu, ir tegul ligonis geria kiek nori.

Liaudies prietaras. Kilus choleros epidemijai, reikia nešioti ant pilvo, nenusiimant, raudonos vilnos arba rau­donos flanelės diržą, tai apsaugo nuo susirgimo.