Ilgas gyvenimas neatneštų džiaugsmo, jeigu senatvėje netektume atminties. Pagal statistiką šiuo metu Britanijoje Alzheimerio liga kasmet suserga 60 000 žmonių. Kadangi senų žmonių skaičius didėja, didės ir sergančiųjų šia liga skaičius.
Specialistų nuomone, po 30 metų daugiau negu pusė 85 metų ribą perkopusių žmonių sirgs Alzheimerio liga. Atitinkamai valstybėms teks skirti vis daugiau lėšų jų gydymui ir slaugai.
Alzheimerio liga yra progresuojanti, smegenis pažeidžianti degeneracinė liga, pasireiškianti atminties, ypač trumpalaikės, praradimu ir intelektinių gebėjimų susilpnėjimu. Praradę atmintį ligoniai nebesugeba atlikti kasdienių gyvenimo užduočių nebegali savarankiškai tvarkytis.
Pirmieji ligos simptomai – išsiblaškymas ir negebėjimas išmokti naujų dalykų.Aplinkiniai pradeda pastebėti ligonio sprendimų ir intelektinės bei socialinės veiklos neadekvatumą.
Pamažu atsiranda logikos, atminties ir koordinacijos sutrikimų. Blogėja kalba, gali atsirasti paranoja. Paskutinėse ligos stadijose ligonis visiškai netenka ryšio su aplinka, į ją nebereaguoja. Tai labai traumuoja ne tik ligonį, bet ir jo šeimos narius. Todėl turime stengtis išvengti šios ligos arba, jeigu ji jau prasidėjusi, užkirsti kelią progresavimui (kartais yra galimas net šioks toks pagerėjimas).
Jei visi galėtume valgyti sveikesnį maistą, gyventi mažiau užterštoje aplinkoje, vartoti tinkamus maisto papildus ir t.t., būtų daug mažiau sielvarto ir išlaidų. Siūlant šios ligos profilaktikos priemones, būtina atsižvelgti į rizikos veiksnius, kurių yra gana daug. Nemažai žmonių mano, kad ši liga paveldima ir nėra jokių priemonių, kurios galėtų nuo jos apsaugoti.
Žinoma, jūs galite būti paveldėję polinkį į tam tikrą ligą, tačiau, keisdami gyvenimo stilių ir dietą, galite įvykius pakreipti savo naudai. Bet jeigu valgysite netinkamą maistą, gyvensite patirdami nuolatinę įtampą ir pan., šie veiksniai kartu su paveldėjimu galiausiai gali persverti jūsų organizmo gebėjimą atsispirti ir lemti Alzheimerio ligą.
Viena svarbiausių priežasčių, dėl ko žmogus suserga Alzheimerio liga, laikoma apsinuodijimas aliuminiu. 1980 metais buvo atliktas tyrimas su 647 darbininkais, daugiau kaip 30 metų išdirbusiais Kanados aukso kasyklose, kur aliuminio dulkių būdavo duodama darbininkams įkvėpti tam, kad jie nesirgtų silikoze (liga, kurią sukelia į kvėpavimo takus patekusios silicio dioksido dalelės). Nustatytas aiškus ryšys tarp aliuminio ir atminties pablogėjimo. Tačiau smegenims kenkia ne tik aliuminis.
Tyrinėtojai nustatė, kad Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse (tose jų srityse, kurios siejamos su atmintimi) būna daugiau negu paprastai metalų, ypač gyvsidabrio. Yra žinoma, kad gyvsidabris lemia Alzheimerio ligai būdingus nervų pažeidimus. Tą patvirtino faktas, kad žmonėms, kuriems Alzheimerio liga yra prasidėjusi gana anksti, nustatomas didžiausias gyvsidabrio kiekis.
Dar vienas veiksnys, kuris, kaip manoma, turi įtakos senatvinės silpnaprotystės ir Alzheimerio ligos išsivystymui, yra homocisteinas – toksiškas junginys, kuris gaminasi baltymų apykaitos procese. Kuo daugiau homocisteino, tuo labiau pažeidžiamos smegenys. Homocisteiną lengvai suskaido vitaminai B6 ir B12 ir folio rūgštis. Jei kasdien gersite B grupės vitaminų kompleksą, homocisteino lygis turėtų būti normalus.
Subtilią smegenų pusiausvyrą gali sutrikdyti ir streso hormonas kortizolis, nes jo veikiamos deformuojasi smegenų ląstelių jungtys. Dėl to vystosi Alzheimerio liga. Negalime pamiršti ir laisvųjų radikalų, kurių tikrai yra apstu, kai žmogus maitinasi mažai vitaminų antioksidantų (A, C ir E) turinčiais rafinuotais maisto produktais. Kuo daugiau mūsų organizmas gauna teršalų ir rafinuotų maisto produktų, tuo daugiau iš jo išsiplauna gyvybiškai svarbių mineralų ir vitaminų, tuo labiau pažeidžiamos smegenys. Valgant sveiką maistą, vartojant smegenis maitinančius maisto papildus ir reguliariai mankštinantis, galima pagerinti smegenų kraujotaką, o kartu ir atmintį.
Vengtini maisto produktai
- Patiekalai iš smulkiai maltų baltų miltų (balta duona, pyragas, sausainiai, makaronai), poliruotų ryžių.Tokio apdorojimo procese grūdai netenka svarbių maistingųjų medžiagų, taip pat ir B grupės vitaminų, kurie, kaip minėjau, labai naudingi, nes mažina smegenims kenkiančio homocisteino kiekį organizme.
- Produktai, kuriuose gali būti aliuminio pėdsakų – šokoladas ir lydytas sūris, kramtomoji guma (jie dažnai vis dar pardavinėjami supakuoti į aliuminio foliją), kepimo milteliai, konservuoti produktai.
- Maistas, kuriame yra dirbtinio šaldiklio aspartamo ir natrio glutamato. Manoma, kad jie apnuodija neuronus.
- Produktai, turintys daug sočiųjų riebalų rūgščių (riebi mėsa ir nenugriebtas pienas bei jo produktai).
- Parduotuvėse parduodami gatavai iškepti pyragai ir kitokie kepiniai, kuriuose daug ne tik sočiųjų riebalų, bet ir cukraus.
- Kofeinas, cukrus ir alkoholis. Jie visi skatina normaliai smegenų veiklai būtinų maistingųjų medžiagų pasišalinimą iš audinių. Ypač smegenims kenkia cukrus, nes daug jo vartojant susidaro proteino (beta amiloido) perteklius (manoma, kad tai lemia Alzheimerio ligą). Gali būti, kad potraukis saldumynams lėmė tai, jog Ronaldas Reiganas susirgo Alzheimerio liga.
Rekomenduojami maisto produktai
- Gyvulių organų mėsa (kepenys, plaučiai ir pan.), avižos, sojų pupelės, gūžiniai ir žiediniai kopūstai. Juose yra acetilcholino- neuromediatoriaus, kurio apykaitai sutrikus nutrūksta nervinių impulsų perdavimas neuronams (sergantiems Alzheimerio liga šio mediatoriaus dažnai būna per mažai).
- Sojų lecitinų granulės. Jų (1 šaukštą kasdien) įberkite į košę, smulkintų šviežių vaisių salotas, jogurtą. Lecitino papilduose gausu acetilcholino (perkant reikia žiūrėti, kad jo būtų ne mažiau kaip 30 proc). Kiti geri lecitinų šaltiniai – kiaušinio trynys, žuvys, ypač sardinės.
- Gyvybiškai svarbūs riebalai. Būtini normaliai smegenų veiklai, slopina smegenų (ir organizmo) uždegimus, kurie, beje, taip pat didina Alzheimerio ligos riziką. Todėl valgykite lašišos, silkės, skumbrės, tuno, nes juose daug Omega-3 riebalų. Šių riebalų yra ir sėmenyse, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose (pageidautina, kad jos būtų ekologiškos), kurias, pakepintas arba ne, galima užberti ant košės, salotų ir kitokių daržovių (taip pat žr. Gyvybiškai svarbūs riebalai).
- Daug antioksidantų turintys produktai. Uogos, lapinės daržovės, kitos daržovės ir vaisiai.
- Šalavijai. Veikia kaip vaistas nuo uždegimo ir kaip antioksidantas, padeda išsaugoti ir gerina atmintį, trukdo susidaryti acetilcholiną skaldančiam fermentui. Gardinkite įvairius patiekalus, gerkite arbatą.
- Kalendra. Šalina iš organizmo nuodinguosius metalus. Ja pagardinkite salotas ir: įvairius virtus patiekalus.