Gaminant protezus galima imituoti:

1. dantų kariesą
2. danties vainiko nuskilimą
3. nevienodą danties vainiko spalvą
4. plombas
5. metalinius vainikėlius
6. dantų pigmentaciją
7. dantų padėties anomalijas

Panaudojus šias priemones, gaunamas protezas, kuris savo išvaizda atitinka paciento amžių ir motyvuotus jo pageidavimus.

Estetiškai individualizuotiems protezams gaminti galima naudoti:

Standartinius įvairių spalvų „DENTEX“ (Lenkija), „IVOCRYL“, „ESTEDENT“ garnitūrinius dantis, Heralus Kulzer.

Dėl įvairių dantų emalių ir bendros dantų būklės natūralūs dantys būna skirtingo skaidrumo ir spalvų.

Protezuojant reikia vengti ne tik perdaug taisyklingo dantų statymo, bet ir niekuomet nenaudoti tik vienos vienintelės spalvos.

Tvirtai sudėtoms, apkūnioms ponioms geriausias pasirinkimas kartais esti ryškūs įpjovimo kantai (grioveliai dirbtinuose dantyse).

Veido harmonijos dėsniai

Kai veido linija tiesi, abi veido pusės yra beveik simetriškos. Tokio veido protezui reikalingas simetriškas priekinių dantų išdėstymas. Asimetrijos atveju ne tuo pačiu spartumu auga viršutinio žandikaulio užmoliariniai gumburai. Tai dažniausiai baigiasi nevienodu nosies ir centrinės viršutinio žandikaulio dalies pakitimu, kuris atsispindi priekinių dantų išvaizdoje. Todėl yra svarbus atstatant veido – dantų harmoniją esant    „kumpai“ nosiai.

Žmonės kalbėdami nors trumpam pažiūri vienas į kitą. To žvilgsnio įspūdį iš dalies surdaro viršutinio žandikaulio priekiniai dantys.

Asimetriški veidai susiformuoja dėl skirtingų, nesubalansuotų veido dalių augimo. Tokia veido forma susidarė dėl sutrikdyto dešinės apatinio žandikaulio kylančios šakos augimo. Akių vidurio linija ir okliuzinė plokštuma nėra lygiagrečios. Tai pakeičia tiesią veido liniją į išlenktą. Prie jos ir taikomas priekinių dantų ir ašys. Dėl šio „vidinio prisitaikymo“ išlieka natūrali dantų veido harmonija ir veidas netgi atrodo patrauklus.

Viršutinio žandikaulio modelyje turi būti pažymėta : sagitalinė plokštuma, kandžių spenelis, pirmoji pora didžiųjų raukšlių, tuber maxillae kairės ir dešinės pusės.Apatinio žandiakaukio modelyje pažymima: alveolinės ataugos centro linija, trigonum retromolare.

Kandžių spenelis gerai išreikštas ir yra šiek tiek už aukščiausios žandikaulio keteros vietos. Pirmiausiai statomi centriniai kandžiai, po to iltiniai dantys Ir tada paiškėja teisinga lateralinių kadžių padėtis.

Kandžių spenelis yra ant aukščiausios žandikaulio keteros vietos ir beveik siekia lūpų pavadelį. Tai nuliame diastemą tarp centrinių kandžių,o likę priekiniai dantys taip pat nesusigrūdę. Todel reikia parinkti ne per plačius priekinius dantis. Pirmiausia nustatoma standartinė iltinių dantų padėtis .